Lietuvių liaudies tradicijoje Žolinė – padėkos už žemės dovanas šventė. Tai tarsi vasaros branda, kuri ramunėlės, aguonos, rugiagėlės byrančiais žiedlapiais bando pamažu atsisveikinti ir toliau keliauti į rudenį – laukai jau pilni subrendusio derliaus, o svarbiausi vasaros darbai artėja prie pabaigos.
Darželyje jaukiai paminėjome gražią lietuvišką Žolinės šventę. Vaikai apžiūrėjo įvairius augalus, bandė juos atpažinti, pavadinti, uostė kvapus, aptarė spalvas, sužinojo, ką simbolizuoja keletas augalų, kuriuos siūloma dėti į Žolinės puokštę, iš gėlių patys kūrė savo puokšteles. Mažieji tyrinėtojai prisilietė ir prie mūsų senolių tradicijų, ir išbandė naujus potyrius stebėdami iš žolelių gimstančius kvepalus, uosdami saulėtos vasaros kvapus ir ragaudami vandenį, pagardintą magiškais žolynų aromatais.
