Menu Close

Edukaciniai projektai

Plokščiapėdystės profilaktikos projektas

,,Linksmos – sveikos pėdutės

2024–2025 m. m.

Projekto vykdytojai: judesio korekcijos specialistė Neringa Mikšėnienė.

Projekto dalyviai: Rokiškio lopšelio-darželio ,,Pumpurėlis“ vaikai turintys atramos – judėjimo aparato sutrikimus.

Problemos aktualumas:
Plokščiapėdystė – tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ir priekinį blauzdos paviršių, beveik visas arba visas padas liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi.
Plokščiapėdystė – vienas iš dažniausiai pasitaikančių vaikų judesio ir padėties sutrikimų. Tai yra ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų problema. Šiame amžiaus tarpsnyje ypač intensyviai auga ir vystosi judamasis aparatas, formuojasi atskiros jo dalys, todėl labai svarbu plokščiapėdystės profilaktiką pradėti kuo anksčiau. Siekiant, kad įgimtos ar įgytos deformacijos neprogresuotų, reikia kuo anksčiau jas diagnozuoti.

Projekto tikslas: teikti plokščiapėdystės profilaktikos pagalbą įstaigos vaikams turintiems atramos – judėjimo aparato sutrikimus.

Projekto uždaviniai:
1. Mokyti plokščiapėdystės deformacijos lavinimo pratimų, žaidimų.
2. Stiprinti pėdų, kojų, raiščių raumenis.
3. Mokyti vaikus savarankiškai atlikti pratimus.
4. Suteikti teigiamų emocijų projektinės veiklos metu.

Projekto veikla:
Kartą savaitėje vaikai atlieka pratimus su judesio korekcijos specialistės paruoštomis priemonėmis:

Pratimai su lazdelėmis:
Eiti išilgai;
Eiti skersai;
Eiti atbulomis;
Eiti „eglute“;
Eiti ant pirštukų;
Eiti ant kulnų;
Šuoliukai;
„Riedučiai“.

Pratimai su kamuoliais:
Eiti kamuolys tarp kelių;
Eiti kamuolys tarp čiurnų;
Eiti atbulomis kamuolys tarp kelių;
Eiti atbulomis kamuolys tarp čiurnų;
Eiti pasistiebus kamuolys tarp kelių;
Eiti pasistiebus kamuolys tarp čiurnų;
Kamuolio ridenimas sėdint;
„Futbolas“ sėdint;
Kamuolio metimas (aukštyn, tolyn).

Pratimai be priemonių:
Pėdutes pasukti į šonus, suglausti;
Kulnus pasukti į šonus, suglausti;
Sugniaužti pirštus;
Pėdos braukimas blauzda žemyn;
Trepsėti ( pirštų galais, kulnais, visa pėda);
Ploti patais „Katučių“;
„Balerina“;
„Lokys“;
„Vėžlys“;
„Molio minkymas“.

Pratimai su STEAM priemonėmis:
„Piešimas kojomis“;
Paimti servetėlę kojomis;
Paimti flamasterį kojomis;
Paimti rankšluostį kojomis;
Kojų masažas per natūralias gamtos priemones (kaštonus, akmenis, pagaliukus, medinėmis rypkėmis);
Žaidimai su spalvotais kamšteliais;
„Glamžytuvas“;
„Lygintuvas“;
Plėšymas reklaminių bukletų;
Žaidimai su kaladėlėmis;
Žaidimai su „Tūtelėmis“;
Žaidimai su kaštonais;
Pieštukų ridinėjimas;
„Skalbinių džiovimas“
„Piešimas teptukais“;
Eiti per burbulinę plėvelę.

Pratimai su lanku:
Eiti per lanką „Saulute“;
Šokti per lanką;
Eiti pristatomu žingsneliu (kairėn, dešinėn).

Pratimai su sensorinėmis priemonėmis:
Taktiliniai diskai-pagalvėlės;
Sensorinis kamuolys dygliuotu paviršiumi;
Masažinės balansinės pagalvėlės;
Sensorinis masažinis pėdų kilimėlis;
Spalvoti „trikampiai“.

Numatomas rezultatas:
1. Išmoks plokščiapėdystės deformacijos lavinimo pratimų, žaidimų.
2. Sustiprins pėdų, kojų, raiščių raumenis.
3. Išmoks vaikai savarankiškai atlikti pratimus.
4. Patirs teigiamų emocijų projektinės veiklos metu.

 

Logoritmikos projektas

,,Muzikinė logoritmika

2024–2025 m. m.

Projekto vykdytojai: logopedė Gytė Stankevičienė, vyr. meninio ugdymo mokytoja Jurgita Raugienė.

Projekto dalyviai: Rokiškio lopšelio-darželio ,,Pumpurėlis“ priešmokyklinio ugdymo ,,Šiaudinukų“ ir jungtinės priešmokyklinio ugdymo „Smalsučių“ grupės vaikai.

Problemos aktualumas:
Kalbinių sutrikimų įveikimui naudojama logoritmika, kuri apjungia judesį, kalbą ir muziką. Šių užsiėmimų metu lavėja motorika, tempo, ritmo pajautimas, lavėja kvėpavimas, balsas, foneminė, muzikinė klausa, o visa tai padeda greičiau pasiekti užsibrėžto tikslo – taisyklingos, gražios kalbos.
Projekto tikslas: supažindinti vaikus su įvairiais logoritmikos elementais.

Projekto uždaviniai:
1. Mokyti taisyklingo kvėpavimo.
2. Taikyti vokalinius pratimus.
3. Lavinti artikuliacinį aparatą.
4. Lavinti kalbos tembrą ir ritmą.
5. Lavinti foneminę klausą.

Projekto veikla:
Du kartus savaitėje vaikai atlieka užduotis su logopedės ir meninio ugdymo mokytojos paruoštomis priemonėmis.

Kvėpavimo pratimai:
Įkvėpti, iškvėpti pro nosį;
Įkvėpti pro nosį – iškvėpti pro burną;
Pauostyti rudens gėlę;
„Pūsti žvakės liepsną“;
„Pūsti per šiaudelį“;
„Šildyti delnus“;
„Šnypšti kaip gyvatė“: ranka piešti gyvatę ir tarti ššššš;
„Pūsti muilo burbulus“;
„Ošti, kaip jūra“: garsinti ir tylinti tęsiamus garsus ūūū, šššš, ch;
„Pripūsti balioną“.

Vokaliniai žaidimai:
M garso tarimas;
Dvigarsių dainavimas;
J garso tarimas;
Gyvūnų garsų pamėgdžiojimas.

Artikuliacijos pratimai:
Pakaitomis kartoti a-u, o-i;
Drambliukas. Tvirtas lūpų suspaudimas, sulaikant oro srovę;
Žuvytė. Skruostų sutraukimas, atpalaidavimas;
Bučkis. Bučinio imitavimas, smarkiai atkišant lūpas;
Arkliukas. Arklio jojimo imitavimas;

Kalbos tembro ir ritmo pratimai:
Garsų (skiemenų, žodžių) kartojimas pagal muziką;
Trumpos eiliuotos pasakėlės su STEAM priemonėmis;
Eiliuoti, skiemenuoti ritminiai pratimai su kūno perkusija, muzikiniais instrumentais.

Foneminės klausos lavinimo pratimai:
Garso išskyrimas iš skiemenų, žodžių;
Greitakalbės mokymas: tyliai – garsiai, lėtai – greitai.

Numatomas rezultatas:
Glaudus muzikos, žodžio, judesio ryšys sudarys sąlygas sėkmingai kalbos plėtotei ir jos korekcijai. Pagerės judesių koordinacija, išmoks išraiškingais judesiais reaguoti į muzikos charakterį, lengviau pereis nuo vieno judesio prie kito. Pagerės garsų tarimas, kalbos raiška, išryškės skirtingos intonacijos, kalbos ritmingumas, išlavės girdimasis suvokimas ir foneminė klausa, atsiskleis muzikiniai gebėjimai.

 

Smulkiosios motorikos lavinimo projektas

“Smagūs Nykštukų pirštukų žaidimai”

2024–2025 m. m.

Projekto vykdytojai: logopedė Laima Kandroškienė.

Projekto dalyviai: Rokiškio lopšelio-darželio ,,Pumpurėlis“ ikimokyklinio ugdymo  ,,Nykštukų“ grupės vaikai.

Problemos aktualumas:

Lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų smulkiąją motoriką, tuo pačiu aktyvinami kalbos motoriniai centrai galvos smegenyse. Vaikai, kuriems yra sudarytos palankios sąlygos mankštinti rankų pirštus, greičiau pradeda taisyklingai, aiškiai kalbėti, geriau artikuliuoti gimtosios kalbos garsus. Smulkiosios motorikos lavinimas – tai pratimai ir žaidimai pirštų, delno, riešo judesiams, jų greitumui ir vikrumui aktyvinti. Rekomenduojama vaiko smulkiosios motorikos ugdymą natūraliai integruoti į vaikams įprastą kasdienę veiklą.

Projekto tikslas: lavinti vizualinę – motorinę (akių ir rankos judesių) kontrolę bei smulkiųjų raumenų greitumą, vikrumą.

Projekto uždaviniai:

  1. Mokyti smulkiosios motorikos (pirštų, riešo) lavinimo pratimų, imitacinių žaidimų.
  2. Atliekant segimo, dėliojimo, vėrimo, kaišiojimo užduotis lavinti smulkiųjų raumenų greitumą ir vikrumą, vizualinę motorinę (akių ir rankos judesių) kontrolę.
  3. Mokyti pirštų masažo ir mankštos pratimų naudojant įvairių formų, medžiagų, tekstūros smulkius daiktus.
  4. Suteikti teigiamų emocijų, malonių ir žaismingų išgyvenimų per aktyvią veiklą, tenkinant saviraiškos ir kūrybinius poreikius.

Projekto veikla:
Kartą savaitėje vaikai atlieka užduotis su logopedės paruoštomis priemonėmis:
Varstymo:
Papuošk žaisliukus;
Lietaus lašeliai;
Geometrinės figūros;
Pavasario gėlės;
Kepam picą;
Obuoliukas;
Linksmasis pelėdžiukas;
Sraigė.
Segimo:
Sujunk girliandą;
Draugystės juosta;
Saulutei prisek spindulėlius;
Susek sąvaržėlių girliandą.
Dėliojimo:
Puošiam eglutę;
Dovana;
Dėliok figūras pagal linijas;
Rūšiuok degtukus;
Gėlių pieva;
Stačiakampė mozaika;
Atpažink daiktus pagal kontūrą, dėk juos į vietą;
Puošk kamšteliais gyvūnus;
Kamštelių mozaika.
Vėrimo:
Makaronų karoliai;
Puošni apyrankė;
Minkšti karoliai;
Suvarstyk batukus;
Karoliukų juosta.
Kaišiojimo:
Audžiam kilimą;
Mozaiką į stiklainius!

Numatomas rezultatas:

  1. Išmoks smulkiosios motorikos (pirštų, riešo) lavinimo pratimų, imitacinių žaidimų.
  2. Atlikę segimo, dėliojimo, vėrimo, kaišiojimo užduotis išlavins smulkiųjų raumenų greitumą ir vikrumą, vizualinę motorinę (akių ir rankos judesių) kontrolę.
  3. Išmoks pirštų masažo ir mankštos pratimų naudojant įvairių formų, medžiagų, tekstūros smulkius daiktus.
  4. Patirs teigiamų emocijų, malonių ir žaismingų išgyvenimų per aktyvią veiklą, patenkins saviraiškos ir kūrybinius poreikius.

Socialinių emocinių įgūdžių ugdymo studija

“ŠYPSNIUKAI”

2023–2024 m. m.

Projekto vykdytoja: socialinė pedagogė Daiva Keliačienė

Studijos veiklų dalyviai: Rokiškio lopšelio-darželio ,,Pumpurėlis“ ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo vaikai.

Problemos aktualumas:

Žmogaus gyvenimo kokybė, gebėjimas tinkamai rūpintis savimi, spręsti kasdienio gyvenimo klausimus bei kylančius sunkumus priklauso nuo žmogaus socialinių emocinių įgūdžių ir jų išsivystymo lygio. Šiuos įgūdžius būtina lavinti jau darželinio amžiaus vaikams.

Studijos veiklų tikslas: per žaidimą ir įdomias vaikams veiklas ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius, siekti vaikų tarpusavio santykių darnos, atsakingo elgesio, gebėjimo dirbti komandoje bei valdyti neigiamas emocijas.

Studijos veiklos uždaviniai:

  1. Išmokti suprasti savo ir kitų emocijas, gebėti jas valdyti.
  2. Žinoti savo teises ir pareigas.
  3. Atpažinti pavojus, mokytis jų išvengti ir gebėti kreiptis pagalbos.
  4. Pasitikėti savimi.
  5. Stiprinti higienos ir savitvarkos įgūdžius.
  6. Veiklų metu patirti teigiamas emocijas.

Numatomas rezultatas:

  1. Žaisdami ir veikdami kartu lavins pozityvaus bendravimo įgūdžius.
  2. Jaus poreikį  rūpintis kitais (empatija).
  3. Gebės atpažinti pavojus ir gebės jų išvengti.
  4. Stiprins higienos ir savitvarkos įgūdžius.
  5. Per aktyvią veiklą patirs teigiamas emocijas.

 

Skip to content